Kartu su lapais į ugninį laužą
Paleisiu savo svajones…
Susops Tau gailiai tuomet širdį,
Bet nepajausi Tu manęs..
Pleškės kaip lapai mano aukso svajos
Į orą vėjas jas visas išneš..
Susops Tau gailiai tuomet širdį,
Bet nepajausi Tu manęs..
Ir visos aukso svajos gražios
Skubės visur, ieškos Tavęs.
Susops Tau gailiai tuomet širdį,
Bet nepajausi Tu manęs..
Ir kai galiausiai šaltas vėjas
Į Tavo vidų tyliai pasibels,
Susops Tau gailiai tada širdį
Giliai pajusi Tu – tai AŠ…
