Nerūpestingas vasaros lietus
Iš sidabrinio dangaus krenta
Jis prikelia užsnūdusius jausmus
Kurie tarsi iš miego bunda…
Aš stoviu lietuje ir meilė gęsta
Kaip gęsta laužas audroje
Žiuri tu į mane ir tavo mintys skęsta
O tu bandai jas gelbėt savyje…
Neverk, žinok, nesugrąžinsi. Per vėlu.
Aš tolstu palengva, nykstu…
Ir kuo greičiau bandai grąžint mane,
Tai tuo greičiau aš skęstu lietuje…
