Rėkiantys balsai – aš miegu.
Na, o mintys sklando aplink…
Mano miegančios akys – jos bunda,
O kūnas grimzta neviltin.
Tai pamoka. Gyvenimo. Ir klasėj aš viena.
Net mokytoja dingo. Klasėj tuščia.
Tik stovi blankstanti lenta
Joje daug žodžių prirašyta.
Aš prieinu arčiau, tačiau skaityt nemoku.
Širdis šiandien neleidžia jų žinot…
Tai ateitis, o praeitis jau ištrinta.
Belieka pėdsakai praėjusios dienos…
Jie jau nežymūs, bet mieli skaityti.
Imu žurnalą klasės senąjį vartyti.
Bijau atverst lapus praėjusių laikų,
Todėl verčiu pirmyn, bet negaliu.
Tie žodžiai (ateities) per sunkūs man yra.
Nemoku jų skaityti, nemoku, ne.
Tačiau galiu įžvelgt kelias frazes,
Kurios man davė pamokas praeityje…
Jei negaliu varyti to, kas bus,
O praeitį man prisimint baugu,
Padėsiu šį žurnalą aš gyvenimo
Ir ant lentos rašysiu dabartį. Esu…
