Grįžusi sekmadienį po atostogų svajojau kaip pasidalinsiu su visai galimybėmis smagiai paatostogauti Lenkijoje, kaip galima nebrangiai, bet smagiai pailsėti ir pasikrauti energijos darbams. Deja. Iškišusi nosį pro balkoną pamačiau, kaip kaimynas „nubraukia“ mano automobilį ir nuvažiuoja. Jeigu trumpai – vairuotojas neatsirado, man buvo pagrasinta, o naktį grasinimas išpildytas – perpjautos visos keturios automobilio padangos. Yra būdas daug operatyviau išspręsti šią problemą, bet apie viską iš eilės.
Turbūt nereikia sakyti, kad praėjusią naktį aš nemiegojau. Turbūt nereikia ir paminėti, kad policija jau turi visą papildytą informaciją ir imsis veiksmų. Tačiau kodėl aš dabar turiu nemiegoti naktimis ir budėti prie lango. Neramu širdyje, tačiau aš neketinu bijoti, aš noriu veikti. Ir dar kartą – kviečiu visus susimąstyti apie savo saugumą.
Prieš kelis mėnesius mūsų kieme vyko susirinkimas, kuriame sprendėme kamerų įsigijimo klausimus. Mat ne pirmas kartas, kai kažkas kažką nuveikia mūsų kieme. Ir žinot ką, daug kaimynų pradėjo pasakoti, kad jie automobilių neturi, butai drausti ir neturi ko bijoti! Noriu paklausti jūsų visų: nejaugi Jums netenka vakare kada grįžti namo? Nejaugi jūs niekada neturite svečių, kurie jus aplanko? Ar vaikų, kurie žaidžia kieme? Nes vakar – tai buvo mano automobilis, o šiandien (neduok, Dieve), tai gali būti žmogus. Ir tada jūsų mintys bus tik apie tai, kas galėjo būti padaryta. Taip, kaip aš galvoju dabar – gal reikėjo anksčiau atsikelti, gal reikėjo budėti visą naktį, o gal reikėjo nereaguoti ir ranka numoti į eismo įvykį. Taip, tokie ne visai logiški klausimai kamavo mane visą naktį.
Ko reikia norint turėti kameras ir legaliai jas naudoti? Reikia bendrijos. Iki jos įsteigimo reikalinga tam tikra procedūra ir mūsų namai jau yra pradėję tvarkyti susijusius dokumentus. Viskas užtrunka nes kaimynai ne tik, kad turi savo darbus, bet dar iš daugumos kitų susilaukia neigiamų emocijų ir pasipriešinimo. Pabuskit, žmonės! Tas, kuris vakar pabėgo iš įvykio vietos, taip pat turi vaikus, bet apie svetimus, kažkodėl nepagalvoja. Tad kaip jūs galite jaustis saugūs, kai net už gretimų durų gyvena nežinia kas. Kas atsitrenkia į jūsų mašiną, galbūt nulaužo medžius, važinėja ant pievos, kuri skirta vaikščioti, o gal kažkurią dieną bandys įsiūlyti jūsų vaikui pinigų, kad atliktų kokį juodą darbą.
Jeigu šiandien esama aplinka mūsų netenkina, kodėl nepasidaryti sau geriau? Kodėl mes pykstame, kai šalia mūsų namų nori įkurdinti įkalinimo įstaigą ar reabilitacijos centrą, bet nenorime apsaugoti savęs dabar ir čia. Kodėl šiandieninėj laisvoj šaly mes turime bijoti savo kaimynų? Tas žmogus, kuris man grasino, gyvena netoliese, o „patirtis“ kalėjime tik parodo, kad jų tinklas didesnis. Būkit supratingi kitiems, kurių turtas – automobiliai – stovi bendrame kieme. Neskubėkime teisti idėjų ir dėl savo saugumo juk galime skirti kelis eurus per mėnesį?
Pagalvokite šiandien apie tai, kur esate dabar ir kaip tai galite apsaugoti. Užbėgti įvykiams už akių ir turėti saugią kaimynystę. Nes šiandien mes dar galime veikti, o rytoj gali būti per vėlu.
