Mes labai dažnai kažko laukiame. Norime greičiau sulaukti vasaros, tuomet krintančių lapų, tada nerimaujame, kada ateis Kalėdos, jau nekalbant apie dar mažyčius laukimus… Ir tuomet vėl viskas iš pradžių. Jeigu atvirai susėstumėme ir pakalbėtumėme su pačiu savimi, ar atrastumėme tai, ko šiandien laukiame labiausiai?
Aš laukiu saulės. Bet ne tos, kur vasaros danguje visiems matoma. Aš laukiu saulės savo viduje. Noriu, kad nušvistų naktis ir pagaliau pradėtų aušti. Su viltim…kad viskas bus gerai.
Skirtumas nuo paprasto laukimo tas, kad kuomet lauki vasaros – Tu puikiai žinai, kiek dienų liko iki kol ji ateis. Tu net gali braukyti kalendoriuje skaičius ir dienas. Tu matysi, koks tiksliai likusių dienų skaičius iki kažko.
Tai, ko laukiu aš gali ir neateiti. Bet dėl to mano laukimas ne mažesnis.
Aš įkvėpiu tyro oro, suskaičiuoju iki penkių ir bandau atrasti sielos ramybę. Ramybę iki tol, kol vėl galėsiu nuoširdžiai šypsotis. Sugrįš nerūpestingumas, o viduje bus gera ir ramu – sulaukiau.
Prieš užmerkdama akis nakčiai aš tik noriu palinkėti visiems laukiantiems sulaukti. O iki tol – kantrybės. Nes šiandien Tu lauki, galbūt, Kalėdų, o rytoj, žiūrėk, Tu jau lauki skambučio iš seniai matyto draugo.
Labanakt
